Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Morfologija
- Morfologijos sąvoka
- Žodžio sudėtis
- Morfeminė analizė
- Kaitybinė analizė
- Gramatinės kategorijos
- Gramatinė žodžių klasifikacija
- Morfologinio nagrinėjimo tvarka
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Gramatinės kategorijos
Gramatinės reikšmės išskiriamos ir suvokiamos kaip tam tikros kalbos gramatinės sistemos opoziciniai nariai, taigi gramatinę vienaskaitos reikšmė skiriama dėl to, kad yra daugiskaita, moteriškoji giminė – dėl to, kad šalia yra vyriškoji, kokį nors iš linksnių – dėl egzistuojančios visų linksnių sistemos, ir pan. Tokios opozicinės reikšmės, pagrįstos priešpriešos santykiais, kalbos moksle apibendrinamos į vadinamąsias gramatines kategorijas. Gramatinė kategorija – gramatinių reikšmių klasė, išskiriama pagal bendrą požymį, pvz., vyriškosios ir moteriškosios giminės gramatinės reikšmės sudaro giminės kategoriją, ir pan. Neretai gramatinės kategorijos būna ne vienos kurios nors žodžių klasės, o keleto ypatybė, pvz., daiktavardžiai, būdvardžiai, dauguma įvardžių ir skaitvardžių, netgi neasmenuojamosios veiksmažodžio formos, dalyviai, susiję su linksnio kategorija.Lietuvių kalbos gramatinė sistema reprezentuojama laiko, giminės, skaičiaus, linksnio, laipsnio, asmens, nuosakos, rūšies, veikslo, sangrąžos, tranzityvumo gramatinėmis kategorijomis. Mokslinėje literatūroje gali būti skiriama ir daugiau gramatinių kategorijų.
